Žemėlapis - Lepelis (Horad Lyepyel’)

Lepelis (Horad Lyepyel’)
Lèpelis  – miestas šiaurės Baltarusijoje, Vitebsko srityje, 110 km į pietvakarius nuo Vitebsko, Lepelio ežero pakrantėje. Lepelio rajono centras. Pro miestą teka Ūlos ir Esos upės. Išvystyta lengvoji ir maisto pramonė.

Lepelio sritis IX–XII amžiais priklausė Polocko kunigaikštystei, XIII–XIV a. pradžioje – Vitebsko kunigaikštystei, o nuo XIV a. 1-osios pusės pateko į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sudėtį.

XV a. Lepelis priklausė Lietuvos didiesiems kunigaikščiams. 1439 m. Mykolas Žygimantaitis Lepelio žemes padovanojo Vitebsko Romos katalikų bažnyčiai. Tai pirmasis šios vietovės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Žygimantas Senasis 1541 m., gavęs popiežiaus sutikimą, Lepelio valdas padovanojo Vilniaus katedrai (kapitulai). Vykstant Livonijos karui Vilniaus vyskupijos dvasininkija, suprasdama, kad nesugebės apginti šių valdų nuo Maskvos Didžiosios kunigaikštystės karinių išpuolių, 1563 m. Lepelį grąžino Žygimantui Augustui. Pastarasis 1568 m. Lepelį atidavė valdyti aktyviam Livonijos karo dalyviui, Smolensko kaštelionui Jurijui Zenovičiui, iki jo gyvenimo pabaigos. Vėliau Lepelis buvo atiduotas Polocko vaivadai Mikalojui Dorohostaiskiui. Steponas Batoras apie 1582 m. iš M. Dorohostaiskio Lepelį susigrąžino ir vėl padovanojo Vilniaus katedrai, kuri 1586 m. už 1200 kapų grašių jį pardavė Leonui Sapiegai. Didikas XVI a. pabaigoje į kitą Ūlos krantą perkėlė gynybinę pilį, katalikų ir ortodoksų bažnyčias, taigi į naujoje ir dabar esančioje vietoje įkūrė Naująjį Lepelį. 1604 m. fundavo Romos katalikų šv. Kazimiero bažnyčią. 1609 m. L. Sapiegą Naująjį ir Senąjį Lepelį užrašė Vilniaus bernardinių (klarisių) vienuolynui, veikusiam prie šv. arkangelo Mykolo bažnyčios, kurią jis fundavo kaip savo šeimos mauzoliejų. Dėl pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo metu iš LDK atimtų ir prie Rusijos imperijos prijungtų rytinių LDK teritorijų 1772–1776 m. Lepelis buvo Polocko vaivadijos centru ir čia posėdžiaudavo žemės ir pilies teismai.

Per 1793 m. Antrąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą Lepelis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. 1805 m. balandžio 5 d. Lepeliui suteiktos miesto teisės. XIX a. jis buvo Vitebsko gubernijos Lepelio apskrities centras.

Sovietmečiu buvo linų ir maisto pramonės centras.

 
Žemėlapis - Lepelis (Horad Lyepyel’)
Žemėlapis
Google Earth - Žemėlapis - Lepelis
Google Earth
OpenStreetMap - Žemėlapis - Lepelis
OpenStreetMap
Žemėlapis - Lepelis - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Lepelis - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Lepelis - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Lepelis - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Lepelis - OpenTopoMap
OpenTopoMap
Žemėlapis - Lepelis - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Lepelis - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Lepelis - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Lepelis - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Lepelis - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Baltarusija
Baltarusijos vėliava
Baltarusija arba Gudija (blrs. ir ??), oficialiai Baltarusijos Respublika  – žemyninė valstybė Rytų Europoje. Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 % dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus – šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios Baltarusijos ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
BYN Baltarusijos rublis (Belarusian ruble) Br 2
ISO Kalba
BE Baltarusių kalba (Belarusian language)
RU Rusų kalba (Russian language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Latvija 
  •  Lenkija 
  •  Lietuvos Tarybų Respublika 
  •  Rusija 
  •  Ukraina